Komforto jausmas jau pirmąjį rytą

Ginekologinės uždegiminės ligos

Jau gilioje senovėje buvo žinomi penki klasikiniai uždegimo požymiai (paraudimas, patinimas, karštis, skausmas ir funkcijos sutrikimas). Šie požymiai būdingi ir ginekologinėms uždegiminėms ligoms. Visi jie turėtų būti mediciniškai ištirti, diagnozuoti ir išgydyti, kadangi ligoms užsitęsus, išsivysčius įvairioms komplikacijoms, gali atsirasti įvairių organizmo sutrikimų, kurie pablogina moters gyvenimo kokybę ar net išsivystyti nevaisingumas.

Makšties terpėje yra baktericidinių (bakterijas užmušančių) savybių turinčios pieno rūgšties. Ši rūgštis sukuria pastovią rūgščią aplinką ir užkerta kelią uždegimą sukeliantiems mikrobams. Padidėjęs makšties išskyrų kiekis, rodantis makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimus, gali turėti įvairių priežsčių. Viena iš jų – uždegiminis procesas apatinėje kūno dalyje ir jį gali diagnozuoti tik gydytojas. Tačiau makštis gali būti jautri mechaniniams dirgikliams (tamponams, lytiniams santykiams) ar medikamentams (kontraceptinėms priemonėms, antibiotikams) ir psichinei įtampai (stresas, miego stoka).

Daugelis moterų pastebi išskyras. Išskyromis iš makšties vadinamas iš moters makšties išsiskiriančio skysčio pagausėjimas, ir kai kurie jų kiekio ir konsistencijos svyravimai yra visai normalus reiškinys. Dėl išorinių dirgiklių, pavyzdžiui lytiškai susijaudinus, taip pat jaunoms merginoms, o kai kada ir nėščioms moterims būna baltų pieniškų išskyrų. Nusilpus imunitetui, sumažėja pieno rūgšties gamyba ir atsiranda galimybė į makštį patekti pašalinei mikroflorai. Makšties mikroflorą pažeisti gali ir pernelyg didelis rūpinimasis intymia higiena, žinoma jai kenkia ir neteisinga mityba. Kita išskyrų priežastis – infekcinės ligos – herpes virusai, grybeliai, chlamidijos, gonorėja ir kitos.Išskyros iš makšties gali būti įvairaus pobūdžio ir spalvos, dažnai net ir dvokiančio kvapo. Su išskyromis dažnai būna deginimas ir niežulys makštyje.

Dažnai pasitaikantis susirgimas yra išorinių lytinių organų ir makšties uždegimas (med. – vulvovaginitas). Bakterinės kilmės vulvovaginitu dažniau serga mergaitės ir vyresnės moterys. Reprodukcinio amžiaus moterys dažniau serga grybelinės kilmės vulvovaginitu. Gausios, niežulį keliančios makšties išskyros, makšties pabrinkimas, jautri prisilietimams makšties gleivinė, deginimo pojūtis – tai makšties uždegimo simptomai.

Makšties gleivinės uždegimas – kolpitas. Jį dažniausia sukelia streptokokai, stafilokokai, žarninės lazdelės, kitos bakterijos, pirmuonis Trichomonas vaginalis, grybeliai, virusai, neretai mišri infekcija. Infekcija į makšties gleivinę gali patekti iš išorinių lytinių organų arba iš gimdos ištekančių išskyrų. Iš išorės į makštį mikrobų patenka, kai yra senų tarpvietės plyšimų ir nusileidusi makštis. Kolpitą (makšties gleivinės uždegimą) prasidėti skatina susilpnėjusi kiaušidžių funkcija, nepakankamas estrogenų kiekis organizme, pažeista makšties gleivinė, gimdos ir jos priedų uždegimas. Juo serganti moteris gali skųstis gausiomis, dažnai pūlingomis išskyromis, skausmu lytiškai santykiaujant ir tiriant makštį.

Kiaušidžių ir kiaušintakių uždegimas – adneksitas. Šios ligos pradžioje beveik visuomet būna tik kiaušintakio uždegimas. Tik po to į patologinį procesą įtraukiamos kiaušidės ir aplink jas esantys audiniai. Apskritai infekcijos plitimas yra kylančio pobūdžio. Ligonė pradeda karščiuoti, atsiranda stiprūs, dažniausiai abipusiai skausmai pilvo apačioje, taip pat gali pasirodyti baltos išskyros. Ligai tęsiantis, gali prasidėti pykinimas, vėmimas, dažnėti pulsas, atsirasti ar pagausėti pūlingų išskyrų. Kylančiomis kiaušintakių ir kiaušidžių infekcijomis praktiškai serga tik lytiškai subrendusios moterys. Jas sukelia makštyje esantys sukėlėjai, kurie dauginasi ir kyla aukštyn per mėnesines ir tuoj po jų, nes kraujas yra gera terpė sukėlėjams, taip pat po persileidimo, gimdymo, po gimdos operacijų ir tuomet kai gimdos ertmėje įstatyta spiralė. Adneksito pradžiai įtakos turi ir vadinamasis “persišaldymas’, pilvo apačios sušalimas, kuris skatina infekcijos plitimą.

Gimdos kaklelio kanalo uždegimui – endocervicitui išsivystyti palankų foną sudaro nesugiję gimdos kaklelio plyšimai, lytinių organų uždegimai ( kolpitas, endometritas, adneksitas). Kai plyšęs gimdos kaklelis, išsivertusi gimdos kaklelio gleivinė, nuolat veikiama makštyje esančių išskyrų, todėl į ją lengviau prasiskverbia mikroorganizmai, sukeliantys gimdos kaklelio kanalo gleivinės uždegimą. Moteris skundžiasi gausiomis pūlingomis išskyromis iš lytinių organų, kartais jos būna aitraus kvapo, jei uždegimą sukelia žarninė lazdelė, taip pat apatinės pilvo dalies skausmu. Ūminis uždegimas gali pereiti į lėtinį.

Svarbiausia gimdos uždegimo forma yra gimdos gleivinės uždegimas - endometritas. Dažniausiai šį uždegimą sukelia kylanti infekcija, kai sukėlėjai patenka iš makšties ir išplinta gimdos ertmėje. Ligą gali sukelti stafilokokai, streptokokai, žarninės lazdelės, gonokokai, virusai, grybeliai, trichomonos, mikoplazmos, chlamidijos. Uždegimo pradžią gali paskatinti kaip ir daugelio uždegiminių ginekologinių ligų atveju, tam tikri veiksniai, pavyzdžiui būklė po mėnesinių, persileidimo, gimdymo, gimdos operacijų. Ūminio gimdos gleivinės uždegimo simptomai yra staiga atsiradęs skausmas pilvo apačioje, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir kartais nestiprus kraujavimas. Vėliau atsiranda gleivingų ir gelsvų pūlingų išskyrų iš makšties.

Norint išvengti minėtų susirgimų reiktų atsisakyti sintetinio apatinio trikotažo, kuris trukdydamas cirkuliuoti orui, sukuria tokias sąlygas, kad mikroorganizmai dauginasi lyg inkubatoriuje, dėvėti laisvesnius rūbus, venkite visko, kas mažina organizmo atsparumą, gerai išsimiegokite, stenkitės nesinervinti, atsisakykite tabako ir alkoholio, nesušalkite ir žinoma stiprinkite visomis įmanomomis priemonėmis savo imunitetą.